Daugudžiai − kolonia na Litwie, w okręgu wileńskim, w rejonie wiłkomierskim, w gminie Pozelwa. W 2011 roku była wyludniona[1].

Daugudžiai
Państwo

 Litwa

Okręg

 wileński

Rejon

wiłkomierski

Gmina

Pozelwa

Populacja (2011)
• liczba ludności


0

Położenie na mapie Litwy
Mapa konturowa Litwy, blisko centrum na prawo znajduje się punkt z opisem „Daugudžiai”
Ziemia55°14′49″N 25°08′45″E/55,246944 25,145833

W 1581 roku folwark Daugudzie wszedł w skład majątku, który darowany został jezuickiej Akademii Wileńskiej przez biskupa Jerzego Radziwiłła[2][3]. W wykazie dekanatów i parafii diecezji wileńskiej opracowanym na synodzie diecezjalnym w 1744 roku Daugudzie wymieniane były jako jedna z miejscowości należących do rzymskokatolickiej parafii w Widziniszkach w dekanacie pobojskim[4]. Po kasacie jezuitów w 1773 roku majątek pojezuicki wraz z folwarkiem Daugudzie przejęty został przez Komisję Edukacji Narodowej, a później stanowił własność m.in. Morykonich[5]. Według alfabetycznego wykazu miejscowości guberni kowieńskiej z 1903 roku majątek Dawgudzi (ros. Давгудзи) należał do wołości Żmujdki w ujeździe wiłkomierskim i zamieszkany był w 1902 roku przez 17 osób[6]. Według danych z litewskiego spisu ludności z 1923 roku folwark Daugudžiai liczył 10 mieszkańców i obejmował jedno gospodarstwo. Miejscowość wchodziła wówczas w skład gminy Balninkai w okręgu wiłkomierskim[7]. Po II wojnie światowej Daugudžiai otrzymały status kolonii i znalazły się w granicach gminy Pozelwa w rejonie wiłkomierskim. W 1959 roku kolonia liczyła 4 mieszkańców, w 1970 roku – 9 mieszkańców[8], w 1979 roku – 9 mieszkańców[9], w 1989 roku – 3 mieszkańców[10], w 2001 roku – 0 mieszkańców[11].

W 1898 roku w majątku urodził się Henryk Łowmiański[12].

Przypisy edytuj

  1. Lietuvos respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai – Vilniaus apskritis. Lietuvos respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. [dostęp 2021-08-07]. (lit.).
  2. Stanisław Załęski: Jezuici w Polsce. T. IV: Dzieje 153 kolegiów i domów Jezuitów w Polsce. Cz. I: Kolegia i domy założone za królów Zygmunta Augusta i Stefana Batorego 1564-1588. Kraków: W.L. Anczyc, 1905, s. 60.
  3. Žemaitkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [dostęp 2021-08-07]. (lit.).
  4. Synodus Dioecesana Vilnensis Ab [...] D. Michaele Joanne Zienkowicz [...] Episcopo Vilnensi In Ecclesia Cathedrali Sua, Anno Dni MDCCXLIV. Diebus 10. 11. 12. M. Febr. Celebrata [...]. Vilnæ: Sacr. Reg. Majestatis Academ. Soc. Jesu, [po 12 II 1744], s. 46.
  5. List Andrzeja Jastrzembskiego: O kościele w Pozelwie. „Teka Wileńska”. Numer piąty, s. 397, 1858. Wilno: Jan ze Śliwina. 
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. Ковна: Изданіе Ковенскаго Губернскаго Статистическаго Комитета, 1903, s. 91.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925, s. 471.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974, s. 677.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982, s. 636.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993, s. 694.
  11. Vilniaus apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003, s. 107. ISBN 9955-588-04-7.
  12. Henryka Ilgiewicz: Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej oraz Szkoła Nauk Politycznych w Wilnie (1930-1939). Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Scholar, 2019, s. 135. ISBN 978-83-65390-37-0.